Kaip savarankiškai nuraminti nerimą keliantį prisirišimą

Savęs Tobulinimas

Kaip nuraminti nerimą keliantį prisirišimą

Priedas geras, be jokios abejonės. Juk įsikibti to, kas teikia laimę ir malonumą, reikia tikėtis. Logiška, kad galite nesipriešinti prarasti ką nors ar ką nors, ką mylite.

Tačiau yra plona linija, skirianti sveikus ir nesveikus prisirišimus. Kai pradedi jausti, kad verčiau paleisti esminius gyvenimo dalykus šio prisirišimo objekto naudai, patenkama į nesveiką teritoriją.

Nerimastingas prisirišimas yra vienas iš nesveikų prisirišimo stilių. Tie, kurie kenčia nuo šios bėdos, sunkiai jaučiasi saugūs santykiuose.

Priežastis ir sprendimus nėra sunku išsiaiškinti. Šiame straipsnyje apžvelgiami galimi nerimą keliančio prisirišimo veiksniai, simptomai ir gydymo būdai.

Kas yra nerimastingo prisirišimo stilius?

Tai prisirišimo stiliaus tipas, kurio šaknys yra nesaugumas, apleidimas ir neįvertinimas. Taip pat žinomas kaip nerimastingas susirūpinęs prieraišumo sutrikimas, nuo jo kenčiantys asmenys dažnai vadinami vargstančiais. Jie linkę kabintis į žmones savo gyvenime ir būna sugniuždyti, kai išeina.

Žmonės su nerimu prisirišę turi žemą savigarbą ir yra linkę į nerimą. Jie nori išlaikyti artimus žmones, kuriais rūpinasi, ir įtaria, kad šis jausmas neatsakomas. Jų santykiuose su kitais yra daug netikrumo.

Kaip jis vystosi?

Nerimastingas prisirišimas yra nesaugios ir nestabilios vaikystės rezultatas. Jei vienas iš tėvų ar tėvai yra nenuspėjami ir (arba) emociškai nejautrūs, vaikas jaučiasi sutrikęs, ko iš jų tikėtis. Vieną akimirką jie apipils vaiką meile ir dėmesiu ir leis jam jaustis saugiai. Tačiau kartais vaikas jaučiasi apleistas ir neprižiūrimas.

Dėl meilės, dėmesio ir saugumo nuoseklumo stokos vaikas gali sutrikti. Jie nežino, ko tikėtis, ir trokšta dėmesio, meilės ir saugumo.

Ši patirtis vaikystėje tęsiasi, kai jie suauga. Jiems sunku pasitikėti kitais. Jie atsisako priklausyti nuo kitų.

Vaikystėje patirtos traumos gali sukelti nuolatinius smegenų pokyčius. Migdolinis kūnas – smegenų dalis, padedanti aptikti pavojų, gali padidėti dėl traumos. Dėl šios išsiplėtusios ir pernelyg aktyvios migdolinės dalies matote grėsmes, kai jų nėra. Kai pradėsite abejoti savo gebėjimu apdoroti grėsmes, nes manote, kad reaguojate per daug, iš tikrųjų galite praleisti daugybę realių grėsmių. Visa tai privers jus jaustis nepatikimi ir nerimauti.

Genetika taip pat gali turėti įtakos šio sutrikimo vystymuisi.

Kaip sužinoti, ar turite nerimą keliantį prieraišumą?

Žmonės, kenčiantys nuo nerimo prieraišumo sutrikimo, dažnai patiria šiuos simptomus savo santykiuose.

  • Nesaugumo jausmas
  • Polinkis būti savininkišku arba prikibusiam
  • Nepasitikėjimas kitais
  • pavydas
  • Žema savigarba
  • Pyktis, nerimas ir pasipiktinimas
  • Bijo apleisti ir būti atstumtas
  • Trokšti intymumo, bet jautiesi jo priblokštas

Sutrikimas matomas ir elgesyje. Kai kurie bendri elgesio modeliai, susiję su nerimastingu prisirišimu, yra šie:

  • Kalti save, kai viskas klostosi ne taip
  • Per daug analizuojama, kodėl į jūsų skambučius ir žinutes neatsakoma arba negrąžinama
  • Darant prielaidą, kad rezultatas bus blogiausias
  • Svajoju apie tobulą gyvenimą
  • Bijodamas, kad tavęs nemėgsta ar nemyli
  • Jausdamas nuolatinį poreikį įrodyti save kitiems
  • Tikėjimas, kad tau kažko trūksta ir esi ne toks tobulas
  • Reikalingumo, apleistumo, vienatvės ir nevilties jausmai
  • Jaučiate norą viską pagerinti, net jei tai darote savo lėšomis
  • Per daug galvojate apie kitus ir tai, kaip jie neatitinka jūsų lūkesčių
  • Emociniai protrūkiai, kai kitų elgesys neatitinka jūsų lūkesčių
  • Nesate tikri dėl savo elgesio ir abejojate, ar per daug reaguojate

Kaip išgydyti nerimą keliantį prisirišimą?

Jei jaučiate, kad turite nerimą keliantį prisirišimo sutrikimą, galite padėti sau nuramindami nerimą keliantį protą, stimuliuodami dėmesingesnę ir palankesnę smegenų dalį, sustiprindami tikėjimą savimi ir vidinę jėgą bei atkurdami ryšį su savimi.

Štai keletas žingsnių, kaip išgydyti nerimą keliantį prisirišimą.

1. Nuraminkite nervų sistemą

Kai jaučiate, kad jūsų viduje kyla nerimas, galite imtis įvairių taktikų, kad sukurtumėte pertrauką mąstymo procese. Darydami ką nors tokio paprasto, kaip pristabdykite ir 3–5 kartus giliai įkvėpsite, galite padaryti reikiamą pertrauką.

Norėdami suvaldyti emocijas, į savo kasdienybę galite įtraukti meditaciją, jogą, kvėpavimo metodus ar mankštą. Taip pat naudinga masažas, akupunktūra ir terapija. Sužinokite, kas jums tinka, ir vadovaukitės tuo.

2. Reguliari savęs priežiūra

Niekas nenuramina jūsų proto ir kūno, kaip tik skirti sau vertą dėmesį ir savęs palepinti. Įkraukite ir atnaujinkite save kasdien, kad jūsų mintys liktų teigiamoje erdvėje. Atsikratydami negatyvo galite pašalinti nerimą ir stresą gyvenime. Šios savigarbos strategijos taip pat padeda didinti jūsų savivertę, dėmesingumą ir atsparumą.

3. Paimkite atsakomybę už savo mintis

Dauguma su protu susijusių problemų iškyla arba pablogėja, kai leidžiate savo psichinei sveikatai pablogėti. Pastebėję, kad veržiasi neigiamos mintys, užgniaužkite jas. Neleiskite jiems įsišaknyti ir sukelti sumaištį jūsų mintyse. Galite rasti būdų, kaip įveikti neigiamas mintis.

Jei jau patiriate stresą ir nerimą, imkitės veiksmų, kad atgautumėte savo proto kontrolę. Negatyvumas yra daug galingesnis nei teigiamos mintys. Tai reiškia, kad turite įdėti papildomų pastangų. Nustatyta, kad sąmoningumo, teiginių ir dėkingumo praktikavimas tam labai padeda.

4. Išleiskite šiek tiek garų

Tačiau būkite atsargūs, darydami tai konstruktyviai. Išreikškite užgniaužtas emocijas, kurias jaučiate, tokia veikla kaip žurnalas. Muzikavimas, tapymas ir rašymas gali atsikratyti kai kurių jus kankinusių emocijų.

Galite pabandyti rašyti žurnalą iš savo vidinio vaiko perspektyvos. Sumaištis, sumišimas ir meilės, dėmesio ir saugumo poreikis, kurį jautėte vaikystėje, gali būti išspręstas rašant žurnalą. Pabandykite atstatyti savo vidinį vaiką, prisiimdami įgalinto suaugusiojo vaidmenį ir patardami, kaip išgydyti traumą.

Štai keletas įpročių, kurių reikia vengti, kad išvengtumėte nerimo prisirišimo sutrikimo.

  • Nepakenkite savo vertei, kad kažkas kitas būtų laimingas.
  • Venkite žalingo elgesio, pavyzdžiui, besaikio valgymo ar gėrimo ir nepakankamo valgymo ar miego.
  • Nedarykite savęs per daug prieinamo kitiems. Taip elgdamiesi apleidžiate save ir savo poreikius.
  • Nesiimkite į neigiamą mąstymą.
  • Venkite gelbėtojo komplekso, vaikystės fantazijos pratęsimo, kad būsite išgelbėti nuo apgailėtinos egzistencijos. Pasodindami kitus ant pjedestalo, jūs suteikiate jiems galią sau.
  • Nejaukite poreikio įrodyti save kitiems. Taip elgdamiesi jūs susiduriate su manipuliavimu ir išnaudojimu.
  • Venkite kovok arba bėk režimo. Tai nėra produktyvu.

Yra raudonos vėliavėlės, kurios turėtų sukelti susirūpinimą bet kuriuose santykiuose, ypač jei esate nesveikuose. Iš šio straipsnio sužinokite apie nesveikų santykių požymius ir kaip jų išvengti – Raudonos nesveikų santykių vėliavos .

Kantrybė yra raktas į sėkmę norint įveikti nerimą keliantį prisirišimo sutrikimą. Atsigavimas nėra vienos nakties procesas. Tai gali būti sunku ir sudėtinga, tačiau naudinga ir išlaisvinanti.

Galite praktikuoti savitarnos strategijas, kurios apima savireguliacijos įgyvendinimą ir sveikų ribų nustatymą. Tai padės padidinti jūsų tikėjimą savimi, savivertę ir pasitikėjimą, suteiks jums galių ir gerovės jausmą.

Rekomenduojama literatūra: